Klizma grožiui

Skaityti komentarus (2) Rekomenduok draugui Spausdinti

Žiemos vidurio platumose būna įvairios: su žvarbiais speigais, pūgomis ir vėtromis, anomalinės kaip šįmet. Tačiau visos jos turi bendrą bruožą – saulės būna mažai. Tokiu metų laiku visi organai ir sistemos (tame tarpe ir atliekančios valymo funkcijas) „užmiega žiemos miegu“ ir dirba lėčiau nei kitais sezonais. Prieš pasineriant į pavasarinio kapsėjimo garsus ir sutinkant parskridusius kovus, organizmui kažkokiu būdu reikia padėti atsisveikinti su praėjusio periodo „palikimu“, sugrąžinti veidui gaivumą, o plaukams žvilgesį.

Per metus megapoliai savo gyventojams „padovanoja“ apie šešis kilogramus pesticidų ir sintetinių vaistinių preparatų, maisto konservantų, dažiklių ir aromatizatorių. Šios „dovanos“ nusėda organizme toksinių šlakų pavidalu, užkemša žarnyną ir griauna grožį iš vidaus.

Rekomenduojama reguliariai išvalyti iš organizmo susikaupusias šiukšles, o šiuo metų laiku tai netgi būtina. Žiemos pabaigoje kūne susikaupia labai daug balasto, o gyvybiniai apsivalymo mechanizmai pasiekia trečdalį įprasto greičio ne anksčiau nei balandžio mėnesį.

Šlakų ir toksinų problema žmonijai žinoma nuo senovės civilizacijų laikų. Žinoma, tuo metu sintetika dar nebuvo lepinamasi, bet neteisingai besimaitinančių ir patiriančių stresą tikrai pakako. Pagrindinį vaidmenį detoksikacijos procedūrų tarpe užėmė klizma.

Anot senovės indų legendos, ją išrado ibisai, kurie po ilgų kelionių padėdavo aklimatizuotis savo virškinamajam traktui į žarnyną snapu susileisdami vandens.

Manoma, kad jogai perėmė ir patobulino šią technologiją ir nuo tų senų laikų pasižymi stipria sveikata bei neįtikėtinu ilgaamžiškumu.

Mūsų kraštuose klizmos buvo skiriamos dėl mažesnių ar didesnių medicininių problemų (pradedant sunkiu apsinuodijimu ir baigiant nerviniais priepuoliais). Klizmos gerbėjų minioje buvo pastebėtas ir lordas Baironas. Aistringas moteriškų glamonių ieškotojas buvo linkęs į pilnumą, todėl gyveno skurdų asketo gyvenimą, o piktnaudžiavimas valymo procedūromis jaunystėje jo vos nepaguldė į karstą. Laimei, šios negandos jis išvengė. Bet ar ne iš čia kilęs nepagydomas jo herojų, kurie buvo amžinai alkano jų autoriaus priešingybės, egzistencinis ilgesys.

Puslapiai:   1     2